Rasa Volskienė, Jolita Kirvaitienė, Guoda Šurkutė, Rasa Juozapavičienė

Abstract

Vanduo – gausiausias žmogaus kūno komponentas, gy­vybiškai svarbus organizmo medžiagų apykaitai. Var­tojant pakankamą vandens kiekį, organizmas įsisavina daugiau ir greičiau gyvybiškai svarbių medžiagų. Dažnai vandens trūkumas kompensuojamas geriant kitus skys­čius, kurie ne tik atkuria vandens balansą organizme, bet gali nulemti ir kraujo rodiklius. Tyrimo problema – kokios skysčių vartojimo ypatumų ir kraujo rodiklių sąsajos? Savanoriškai dalyvauti tyrime sutiko sveiki, 18–74 metų, panašaus fizinio aktyvumo darbą dirbantys 75 X bendruomenės nariai. Pasirinkta kiekybinė tyrimo strategija. Taikytas duomenų rinkimo metodas (priemo­nės – klausimynas, kuriuo siekta atskleisti skysčių var­tojimo ypatumus X bendruomenėje bei kraujo analičių protokolas). Duomenims analizuoti buvo taikomas chi kvadrato (χ²) kriterijus. Hipotezės apie dviejų požymių nepriklausomumą buvo tikrinamos naudojant z kriterijų. Skirtumas laikomas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05. Dažniausiai respondentų vartojami skysčiai buvo: van­duo 97,3 proc., kava – 94,6 proc., arbata – 93,3 proc., sultys – 65,3 proc., pieno gėrimai – 61,3 proc., energi­niai gėrimai – 21,3 proc. Visai negeriantys vandens teigė 2,7 proc. respondentų. Per parą išgeriantiems daugiau nei 1,5 l vandens, dažniau nustatytas padidėjęs bendrojo cholesterolio kiekis, lyginant su išgeriančiais iki 0,5 l vandens. Vartojusiems daržovių sultis dažniau buvo nustatyta didesnė asparagininės aminotransferazės (AST), alanininės amino­transferazės (ALT) bei šlapalo (UREA) kon­centracija kraujyje. Pieno ir pieno gėrimų bei vaisių / uogų sulčių vartojimas buvo susijęs su didesniu hemoglobino (HGB) kiekiu kraujyje.

Keyword(s): kraujas, rodikliai, skysčiai, kiekis.

DOI: 10.35988/sm-hs.2023.278
Full Text: PDF

Back