Stuburo stabilizavimo pratimų ir smūginės bangos terapijos efektyvumas, esant juosmeninės srities radikulopatijai
Įvadas. Radikulopatija – tai juosmeninės stuburo dalies nervų šaknelių pažeidimas, išsivystantis dėl nervinės šaknelės spaudimo ir dirginimo. Esant juosmeninei radikulopatijai, pasireiškia daug įvairių simptomų, tarp kurių dažniausi: skausmas apatinėje nugaros dalyje ir skausmo plitimas į apatines galūnes, raumenų silpnumas, propriorecepcijos ir posturalinės kontrolės sutrikimai, neigiamai veikiantys asmens kasdieninę veiklą ir gyvenimo kokybę, kas lemia darbingo amžiaus žmonių darbo našumo sumažėjimą, negalios vystymąsi. Nustatyta, kad kineziterapijos metu taikomi fiziniai pratimai ir fizioterapinės priemonės gali sumažinti skausmą, pagerinti pusiausvyrą ir jos valdymą.
Tiriamieji ir tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 40 asmenų (22 moterys ir 18 vyrų), kuriems diagnozuota juosmeninė radikulopatija. Tiriamieji atsitiktiniu atrankos būdu suskirstyti į dvi grupes po 20 tiriamųjų kiekvienoje grupėje, kur I grupei taikytas stuburo stabilizavimo pratimų ciklas, o II grupei – stuburo stabilizavimo pratimų ir smūginės bangos terapijos užsiėmimų ciklas. Skausmui vertinti pasirinkta vizualinė skausmo analogijos skalė (VAS) (angl. Visual Analogue Scale), dinaminiam stabilumui vertinti – modifikuotas žvaigždės dinaminio stabilumo Y testas, liemens raumenų statinei ištvermei vertinti – du testai: pilvo raumenų statinės jėgos ištvermės ir nugaros raumenų statinės jėgos ištvermės. Duomenys apdoroti atlikus matematinę statistinę analizę.
Rezultatai. Skausmas po taikytų skirtingų kineziterapijos programų sumažėjo abiejose tiriamųjų grupėse. I grupės tiriamiesiems skausmas sumažėjo nuo 5,77 ± 1,88 balo iki 3,85 ± 1,25 balo, II grupės tiriamiesiems skausmas sumažėjo nuo 5,40 ± 1,24 balo iki 2,55 ± 1,05 balo. Vertinant tiriamųjų dinaminio stabilumo pokyčius po 4 savaičių kineziterapijos užsiėmimų ciklo, nustatytas dinaminio stabilumo pagerėjimas abiejų grupių tiriamiesiems, tačiau didesni pokyčiai fiksuoti II grupės tiriamiesiems, kuriems taikytas stuburo stabilizavimo ir smūginės bangos terapijos užsiėmimų ciklas. Taip pat prieš ir po kineziterapijos užsiėmimų ciklo buvo apskaičiuotas kombinuoto rezultato koeficientas, kuris rodo, ar yra tikimybė patirti traumas dėl pablogėjusio dinaminio stabilumo ir jo valdymo. Prieš kineziterapijos užsiėmimų ciklą I grupės tiriamųjų kombinuoto rezultato koeficientas buvo 92,3 %, o II grupės tiriamųjų – 92,9 %. Po 4 savaičių taikytų užsiėmimų nustatytas abiejų grupių tiriamųjų kombinuoto rezultato koeficiento padidėjimas: I grupėje – 2,8 %, o II grupėje – 3,5 %. Po užsiėmimų ciklo I grupės tiriamųjų kombinuoto rezultato koeficientas siekė 95,1 %, II grupės tiriamųjų – 96,4 %. Nustatyta, kad, jeigu kombinuotas rezultatas yra mažiau kaip 94 %, yra padidėjusi tikimybė patirti traumas. Taigi prieš kineziterapijos užsiėmimų ciklą asmenims, kuriems nustatyta radikulopatija ir patiriantiems vidutinio intensyvumo skausmą, yra tikimybė dėl dinaminio stabilumo pakitimo patirti apatinių galūnių traumas. Po užsiėmimų ciklo kombinuotas rezultatas pasiekė daugiau kaip 94 %, taigi tikimybė patirti traumas sumažėjo (p = 0,032). Taip pat po kineziterapijos fiksuotas pilvo ir nugaros raumenų statinės ištvermės jėgos pagerėjimas abiejose tiriamųjų grupėse, tačiau, lyginant grupes, didesnis liemens raumenų statinės jėgos ištvermės pokytis (p = 0,029) fiksuotas II grupės tiriamiesiems, kuriems taikytas stuburo stabilizavimo ir smūginės bangos terapijos užsiėmimų ciklas.
Išvados. 1. Po kineziterapijos užsiėmimų ciklo sumažėjo abiejų grupių tiriamųjų jaučiamas skausmas, kuris kito nuo vidutinio (5–6 balų) iki silpno (3–2 balų). Lyginant abi grupes, didesnis skausmo sumažėjimas stebėtas II grupės tiriamiesiems, kuriems taikytas stuburo stabilizavimo ir smūginės bangos terapijos ciklas. 2. Po kineziterapijos užsiėmimų ciklo abiejų grupių tiriamiesiems padidėjo pilvo ir nugaros raumenų statinė jėgos ištvermė. Didesnis teigiamas pokytis fiksuotas II grupės tiriamiesiems. 3. Po kineziterapijos užsiėmimų ciklo pagerėjo tiriamųjų dinaminis stabilumas ir sumažėjo tikimybė patirti traumas. 4. Lyginant abi grupes, galima teigti, kad didesnį teigiamą poveikį skausmui, raumenų jėgos ištvermei, dinaminiam stabilumui ir jo valdymui turėjo taikomas stuburo stabilizavimo pratimų programos ir smūginės bangos terapijos ciklas.