Profilaktinio migrenos gydymo monokloniniais antikūnais prieš CGRP retrospektyvi analizė, atlikta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose
Originalūs moksliniai straipsniai
V. Karpavičiūtė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
K. Statkevičienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
G. Žemgulytė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Publikuota 2023-10-03
https://doi.org/10.29014/NS.2022.26.10
PDF

Reikšminiai žodžiai

lėtinė
epizodinė migrena
erenumabas
fremanezumabas
gydymas

Kaip cituoti

1.
Karpavičiūtė V, Statkevičienė K, Žemgulytė G. Profilaktinio migrenos gydymo monokloniniais antikūnais prieš CGRP retrospektyvi analizė, atlikta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose. NS [Internet]. 2023 Oct. 3 [cited 2024 Jun. 2];26(2 (92):71-7. Available from: https://www.zurnalai.vu.lt/neurologijos_seminarai/article/view/33258

Santrauka

Įvadas. Migrena yra pirminis galvos skausmo sutrikimas, apibūdinamas pasikartojančiais galvos skausmo epizodais, kuriems dažnėjant pasireiškia lėtinė migrena (LM). Šiuo metu pasaulyje plačiai nagrinėjamas profilaktinis migrenos gydymas monokloniniais antikūnais prieš CGRP.
Tiriamieji ir tyrimo metodai. 85 pacientai, sergantys migrena, buvo įtraukti į retrospektyvinį tyrimą, atliktą 2019-2021 m. Rinkti ir analizuoti demografiniai bei klinikiniai ligos duomenys. Tiriamieji suskirstyti į grupes pagal migrenos eigą – LM ir epizodinę migreną (EM), bei pagal migrenos profilaktiniam gydymui skirtą vaistą – erenumabą arba fremanezumabą. Gydymo efektyvumas vertintas praėjus 3 ir 6 mėn. nuo gydymo pradžios. Geru atsaku laikytas galvos skausmo (GS) dienų skaičiaus sumažėjimas >50 %. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS Statistics 27.0 programą, χ² homogeniškumo, Fišerio, Stjudento t ir Mano-Vitnio kriterijus.
Rezultatai. Tarp 85 pacientų, sergančių migrena, buvo 75 moterys (88,2 %). EM diagnozuota 33 pacientams (38,8 %), LM – 52 (61,2 %). Po gydymo abiejose vaistų nuo CGRP grupėse GS dienų skaičius reikšmingai sumažėjo (p < 0,001). Atsakas į gydymą monokloniniais antikūnais buvo panašus tarp EM ir LM grupių. Kiek geresnis atsakas pasiektas gydant fremanezumabu nei erenumabu (83,3 % ir 73,1 % – po 3 mėn.; 83,3 % ir 65,7 % – po 6 mėn.), tačiau skirtumas nebuvo reikšmingas (p = 0,541; p = 0,149). 24 pacientams (58,5 %), kuriems pradžioje skirta 70 mg erenumabo, po 2-6 mėn. (mediana – 3 mėn. (IQR: 2-6)), nestebint pakankamo efekto, buvo nuspręsta padidinti erenumabo dozę iki 140 mg. Pradinė dozė didinta reikšmingai dažniau LM grupėje (p = 0,027).
Išvados. Erenumabas ir fremanezumabas yra vienodai efektyvūs ir lygiaverčiai gydant lėtinę bei epizodinę migreną. Pastebėta, kad daugiau nei pusei pacientų, gydytų 70 mg erenumabu, reikėjo didinti dozę, ypač pacientams, sergantiems LM.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.